Vaizdas ekrane nesvarbus. Svarbi pati muzika. Jei neįsikertat į jos 'jėgiškumą', klausykit kelis kartus iš eilės. Labai tokia svajingai liūdna daina. Man labai labai patinka. :(

 Jei būčiau koks televizininkas ar laikraštpalaikininkas, mano racione nebūtų tokių išsireiškimų posakių kaip "nusikaltėlių pasaulio autoritetas" ir "kelių ereliai". Šie apibūdinimai savyje turi per daug teigiamo užtaiso. Autoritetus reikia vadinti tiesiog nusikaltėliais, vadeivomis, teistais asmenimis, na, o kelių ereliai iš tikrųjų yra eismo taisyklių pažedėjai kelių gaideliai. Ir nereikia bijoti, kad koks kelių gaidelis paduos laikraštį į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo, juk gaidys yra toks pat paukštis kaip ir erelis. Na, tik neskraidantis ir naminis. Bet jau arogancija ir pasipūtimu minėtąjį padangių paukštį gerokai lenkiantis.

 Paragavęs keturių sezonų picos su krevetėmis ir midijomis, nusprendžiau pažintį su jūros gėrybėmis pratęsti. Nusipirkau šaldytų virtų krevečių su kiautais. Pašoviau jas į mikrobangę ir atšildžiau. Po ko laužiau ir stengiausi iš šarvų išnerti švelniaskonę, kiek salstelėjusią mėsytę. Ir ką, nusprendžiau, kad krevetės man skanios ir vienos (galima prie alaus). Nedaug kuo skiriasi nuo virtų vėžių, kurių gavau valgyt, kai kaime, dėdės grįždavo iš naktinės žvejybos tinklais (ne elektra!). Krevečių trūkumas - daug kiauto, mažai mėsos. Eilinio apsilankymo maximoje metu, vėl sustojau ties šaldytomis jūros gėrybėmis. Šįkart - bylo nebylo - nusipirkau virtų čilinių midijų be kiautų. 200 gr - 6 lt Moliuskus valgyti vienus, kiek didesnis iššūkis (juk valgai padarą visą, su visais vidaus organais), todėl nusprendžiau midijas pasitiekti su makaronais. Juos išviriau, tada - į keptuvę, kur prieš tai pakepinau makaronus su midijom. Galiausiai viską pagardinau pom. padažu ir "heinzo" česnakiniu. Na ir ką, patiekalas išėjo tokis savotiškas. Midijos tokios kartokos, atsiduoda jūros vandeniu, dumbliais, ir ne kiekvienam tas "atsidavimas" patinka. Kadangi kulinarinio eksperimento buvo pilna keptuvė, valgiau tris kartus per dieną, ir dar kitą rytą, prieš eidamas į darbą. Kuo daugiau valgiau, tuo mažiau raukiausi. :) Išpampusias ir perskilusias pupas primenančios midijos reikalauja labiau "open minded", "noriu tai išbandyti" požiūrio į maistą. Vienžo, su jūros gėrybėmis nenusvilau. Valgyti galima ir netgi būtina. Sako, krevetės ir midijos labai pagerina regėjimą, bei smegenų veiklą :))))) Mugurkt.

 

 Per pirmą kanalą žiūrau "Tarnybinį romaną". Jazau, kokis grožis. :]

New Line cinema kompanija išsprendė savo nesutarimus su Piteriu Džeksonu ir ruošiasi Hobito, bei antro filmo - "Žiedų Valdovo" priešistorės ekranizacijai. Liūdna naujiena man yra ta, kad Piteris Džeksonas naujajame projekte greičiausiai dalyvaus tik kaip prodiuseris, o ne režisierius. Dėl užimtumo kituose kino projektuose. Bet, yra galimybė, kad studijos bosai naujosios dilogijos kūrimą kiek atidės, kad ją režisuoti galėtų gerbiamas PJ. Laikau sukryžiavęs pirštus. :)

Angliškas šaltinis: http://www.stuff.co.nz/4329745a10.html

Klipas banalus, bet daina graži. O nuo šeštos minutės, tai apskritai muzikinė ekstazė...

 Vakar su bendradarbiais užsukau į "Čili picą". Užlipom į antrą aukštą: gražus dizainas, jauku, o virš kiekvieno staliuko žibintus imituojantys šviestuvai. Vienžo, jauku. Užsisakėm alaus ir pašnekėjom. Apie tolimąjį kosmosą ir apie streikuojančius Aldebarano navigatorius. Bet svarbiausia tai, kad užsisakiau "Keturių metų laikų" picą. Kas čia tokio? Nieko, visiškai nieko, tik tiek, kad ji man žiauriai patiko. Padaryta iš keturių, viena nuo kitos atskirtų dalių. Kumpio, pievagrybių, krevečių ir midijų. S-k-a-n-u-m-ė-l-i-s. Taip va netikėtai atradau naują, man labai patinkančią picos rūšį. Prieš tai labiausiai mėgau Capričiosą, tą, kur su pievagrybiais. O juk nujaučiau, kad jūros gėrybės man patinka.